polūkis

pólūkis sm. (1) 1. Kb žr. palūkanos: Jis labai didelį pólūkį ima Al. Aš tau ir polūkį gerą sumokėsiu, tik neapleisk manęs bėdoje V.Krėv. Tau jisai grąžins su polūkiu rš. 2. NdŽ palaukimas.